2025-11-21
Vakar Aplinkos ministerija kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė Lietuvos viešųjų pirkimų lyderių konkurso nugalėtojus. Jais tapo 11 organizacijų ir įmonių, tarp kurių „EPSO-G“ grupės įmonės: „Amber Grid“, „Energy cells“ ir „Litgrid“, kurių vykdyti viešieji pirkimai buvo pripažinti geriausiais Lietuvoje.
„Šis įvertinimas yra atkaklaus darbo, nuoseklios motyvacijos ir milžiniško iniciatyvumo rezultatas. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi visomis „EPSO-G“ grupės įmonių pirkimų komandomis, kurios nuolatos ieško efektyvių sprendimų ir kelia aukštą viešųjų pirkimų kokybės kartelę ne tik Grupėje, bet ir visame Lietuvos viešajame sektoriuje“, – sako Grupės pirkimų vadovė Megana Margytė-Maksimiak.
Kasmetiniai Viešųjų pirkimų lyderių rinkimai yra išskirtinė proga įvertinti Lietuvos įmones ir organizacijas, kurios nestokoja noro ieškoti geresnių sprendimų, drąsos eksperimentuoti ir savo darbu stiprina viešųjų pirkimų kultūrą Lietuvoje. Šiemet viešųjų pirkimų lyderiai buvo renkami 4 kategorijose: inovatyvių, socialiai atsakingų, žaliųjų pirkimų ir gerosios pirkimų praktikos.
Gerosios pirkimų praktikos kategorijoje organizacijos įvertintos už efektyvų pasiūlymų vertinimo kriterijų taikymą ar sutarčių valdymo praktiką.
Šioje kategorijoje „Energy cells“ įvertinta už tai, kad elektros energijos pirkime pritaikė aplinkosauginį kokybės kriterijų – vertino ne tik kainą, bet ir tiekėjų siūlomą CO₂ emisijų sutaupymą. Pasirinktas modelis leido realiai matuoti, kiek išmetimų pavyksta sumažinti, naudojant elektrą iš atsinaujinančių šaltinių: tiekėjas kas ketvirtį teikė CO₂ sutaupymo ataskaitas, o įmonė galėjo stebėti tikrą poveikį aplinkai vykdant sutartį. Tokiu būdu pirkimas tapo ne formaliu „kainos ir kokybės“ vertinimu, o praktiniu įrankiu mažinti taršą ir skatinti tvaresnius energijos pasirinkimus. „Energy Cells“ parodė, kad ir santykinai nedidelis aplinkosauginis įsipareigojimas viešajame pirkime gali duoti matomą rezultatą ir tapti paskata platesniems pokyčiams energetikos sektoriuje.
Taip pat šioje kategorijoje apdovanojimą pelnė „Litgrid“, kuri įvertinta už tai, kad, reaguodama į karo Ukrainoje sukeltas grėsmes ir poreikį kuo greičiau įsigyti rezervinės elektros perdavimo infrastruktūros įrangos, taikė sumanų kokybinį vertinimo kriterijų – prekių pristatymo terminą. Įmonė pirmą kartą įdiegė šį kriterijų kaip ekonominio naudingumo dalį, suteikdama prioritetą tiekėjams, galintiems įrangą pateikti greičiau. Tai leido įsigyti kritinius įrenginius keliais mėnesiais anksčiau, kartu išlaikant kainų racionalumą. Tokia praktika padėjo pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti greitesnį sistemos parengimą ekstremalių situacijų atvejais ir sustiprinti Lietuvos energetinį saugumą.
Inovatyvių pirkimų kategorijoje organizacijos įvertintos už tai, kaip skatina inovacijas ir jų plėtrą. Šioje kategorijoje apdovanotos „Amber Grid“ ir „Litgrid“.
„Amber Grid“ buvo įvertinta už inovatyvų sprendimą stebėti magistralinių dujotiekių apsaugos zoną pasitelkiant palydovinius duomenis. Vietoje įprastų fizinių apžiūrų čia buvo panaudojami palydoviniai vaizdai, radaro ir multispektriniai duomenys, kurie leido nuotoliniu būdu matyti bet kokius pokyčius dujotiekio zonoje. Automatizuoti algoritmai identifikavo galimus pažeidimus, nurodė jų vietą, apskaičiavo atstumą iki dujotiekio ir priskyrė kritiškumo lygį. Tai sumažino žmogaus darbo poreikį, padidino tikslumą ir užtikrino greitesnę reakciją. Į vietą specialistai vykdavo tik tada, kai iš palydovinių duomenų buvo matyti reali rizika – taip buvo pastebėti ir patikrinti tokie pažeidimai kaip sandėliuojamas šienas virš dujotiekio ar pradėti statybų darbai šalia jo. Sprendimas turėjo ir aplinkosauginį efektą – sumažėjo fizinių važiavimų skaičius, transporto sąnaudos ir CO₂ emisijos, o jautrios teritorijos buvo mažiau trikdomos.
Už inovacijų diegimą efektyviai stebėsenai apdovanota ,,Litgrid”, vykdžiusi „Nordbalt“ stebėjimo sistemos įdiegimo pirkimą, taikant paskirstytojo akustinio jutimo (DAS) technologiją. Tai – sistema, leidžianti gerokai greičiau nustatyti „NordBalt“ kabelio gedimo vietą ir taip sumažinti galimas ekonomines pasekmes valstybei. Naujoji sistema fiksuoja vibraciją ir kitus signalus išilgai kabelio ir leidžia iki 70 proc. sutrumpinti gedimo paieškos laiką. Tai itin reikšminga, nes vienos paros „NordBalt“ prastova Lietuvai gali kainuoti apie 143 tūkst. eurų. Greitesnis gedimo nustatymas reiškia milijoninius sutaupymus ir mažesnę riziką elektros tiekimo saugumui.
Sveikiname Grupės pirkimų komandos kolegas!