Įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą – nuo rugsėjo 7 d. iki gruodžio 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams laikinai, iki ketinimų protokolo sudarymo, rezervuota 1187 MW leistina generuoti galia. Kaupimo įrenginiams rezervuota 1159 MW galia, 3067 MWh talpa, o vėjo elektrinėms – 28 MW galia.

 

„Visų atsinaujinančių išteklių elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje jau siekia 5,7 GW. Su vystytojais esame pasirašę ketinimo protokolus dėl dar daugiau nei 10 GW vėjo ir saulės elektrinių įrengimo per ateinančius 5 metus. Sėkmingam šių projektų įgyvendinimui labai svarbios investicijos į kaupimo įrenginius, kurie užtikrins augantį elektros balansavimo paslaugų poreikį ir sumažins didmeninės rinkos kainų svyravimus. Nenuostabu, kad absoliuti dauguma naujų prašymų rezervuoti tinklo galią skirta kaupimo įrenginiams. Taip pat pastebime, kad investuotojai planuoja vis didesnės talpos kaupimo įrenginius, kurie gali vartoti arba į tinklą tiekti elektros energiją ilgesnį laiką: 2, 4 ar dar daugiau valandų, veikiant maksimalia galia“, – sako Ignas Junevičius, „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas.

 

Užbaigtas prašymų teikimo ciklas – dešimtasis nuo 2023 metų kovo, kai patvirtinta pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarka. Pasak I. Junevičiaus, perdavimo tinklo galimybės vis dar nėra išsemtos, todėl „Litgrid“ kviečia vystytojus ir toliau teikti prašymus prisijungti naujame perdavimo tinklo galių rezervavimo cikle.

 

Rezervavus galią, projektų vystytojai per 5 darbo dienas yra kviečiami pateikti prašymus pasirašyti ketinimų protokolus. Verslams nusprendus prašymų nepateikti, pagal nustatytą eiliškumą galia perdavimo tinkle pasiūloma kitiems eilėje. Projektų vystytojai, pasirašę ketinimų protokolus, saulės, vėjo jėgaines bei kaupimo įrenginius įsipareigoja pastatyti ir prie perdavimo tinklo prijungti per 4 metus. Pasirašius ketinimų protokolą vystytojai sumoka finansinį garantą, užtikrinantį, kad rezervuojami pralaidumai bus panaudoti pastatant elektrines.

 

Naujai teikiami prašymai ir anksčiau teiktų prašymų korekcijos, pateikti likus mažiau nei 20 darbo dienų iki ciklo pabaigos, yra priskiriami naujam prašymų teikimo ciklui. Jis tęsis iki 2026 m. kovo 6 dienos. Pagal Prisijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą, 20 darbo dienų yra numatytos prašymų įvertinimui, tad vystytojai kviečiami pateikti dokumentus iki vasario 6 dienos.

 

 

Skaičiuojant visus planuojamus projektus, šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 3,3 GW bendros leistinos generuoti galios vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo sausumoje. Iš jų 3,1 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 0,7 GW parengtas techninis projektas. Lietuva taip pat planuoja įrengti jūros vėjo elektrinių parką, kurio bendra leistina generuoti galia sieks 0,7 GW.

Dėl prie perdavimo tinklo jungiamų saulės elektrinių vystymo iš viso šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 3,8 GW. Iš jų 3,8 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 2,6 GW parengtas techninis projektas.

 

Šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 3,8 GW galios ir 9,1 GWh talpos kaupiklių įrengimo. Iš jų 3,4 GW galios ir 8,3 GWh talpos projektų turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 0,7 GW galios ir 1,7 GWh talpos kaupikliams parengtas techninis projektas.

 

Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių įrengtoji galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, jau siekia daugiau nei 5,5 GW, o leistina generuoti galia siekia 4,9 GW ir sudaro daugiau nei 60 procentų viso šalies elektros gamybos pajėgumo.

 

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatoma, kad iki 2030 m. vartojimo ir eksporto galimybių augimas sudarys sąlygas prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo prijungti apie 10 GW atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumų. Tuomet visas Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas AEI elektrinių gamybos dėka.

 

„Litgrid“ informacija.