„Baltijos šalims šių metų vasarį sėkmingai prisijungus prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“ pirmiausia naudojama elektros sistemos stabilumui ir patikimumui užtikrinti. Šiuo metu turimos stabilumą užtikrinančios priemonės užtikrina ribotą prekybinių pajėgumų kiekį. Europos elektros perdavimo operatorėms patvirtinus nuolatinę Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, matome galimybes padidinti elektros prekybai naudojamus pajėgumus“, – sako Donatas Matelionis, „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas.

 

Pasak jo, siekiant įgyvendinti šiuos pokyčius bus reikalingas įsitraukimas iš rinkos dalyvių.

 

„Didesni prekybos pralaidumai visų pirma susiję su galimybėmis Lietuvoje teikti dažnio stabilumą užtikrinsiančias papildomas paslaugas, kurias galės siūlyti prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos kaupikliai. Taip pat bus reikalingas aktyvesnis atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų įsitraukimas atliekant avarinių situacijų valdymą. Po viešosios konsultacijos patvirtinome pralaidumų didinimo koncepciją. Bendradarbiaudami su rinkos dalyviais galime pasiekti, kad elektros importo ir eksporto galimybės su Lenkija augtų“, – sako D. Matelionis.

Nuo Baltijos šalių sinchronizacijos elektros prekybai su Lenkija skirti pralaidumai vidutiniškai siekia apie 170 MW eksportui ir 150 MW importui. 

 

Pagal parengtą koncepciją, iki 2026 m. pabaigos elektros eksporto per „LitPol Link“ jungtį pralaidumai galėtų siekti iki 365 MW, o importo – iki 200 MW.

 

2026 m. IV ketvirtį „Litgrid“ planuoja organizuoti izoliuoto darbo rezervo paslaugos aukcioną, kuriame galės dalyvauti rinkos dalyviai, valdantys kaupimo įrenginius.

 

2027 m. eksporto pralaidumai galėtų siekti iki 500 MW, o importo – iki 353 MW. Iki Baltijos šalių sinchronizacijos eksporto pralaidumai įprastai siekė 350 MW, o importo – 492 MW.

 

„Litgrid“ kartu su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatore PSE šiuo metu įgyvendina sausumos elektros jungties „Harmony Link“ projektą. Pagal operatorių susitarimą, antroji elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos bus įjungta 2030 metais. Pradėjus veikti „Harmony Link“, elektros prekybos apimtys tarp Lietuvos ir Lenkijos sieks iki 1200 MW importo ir eksporto kryptimis.

 

Šių metų vasario 8 dieną Baltijos šalys atsijungė nuo Rusijos valdomos IPS / UPS elektros sistemos, o vasario 9 dieną sėkmingai sujungė savo elektros sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona. Sinchronizacija su kontinentine sudaro sąlygas Baltijos šalims valdyti savo elektros sistemas glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis kontinentinės Europos šalimis, užtikrinant stabilų ir patikimą dažnio reguliavimą, taip sustiprinant energetinę nepriklausomybę ir padidinant energetinį saugumą visame regione. Baltijos šalys prisijungė prie kontinentinės Europos tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse.

 

„Litgrid“ informacija.